SEARCH
You are in browse mode. You must login to use MEMORY

   Log in to start

RPT . DAIKTINĖ TEISĖ. DAIKTŲ RŪŠYS, VALDYMAS


🇬🇧
In English
Created:


Public
Created by:
lukas:P


0 / 5  (0 ratings)



» To start learning, click login

1 / 25

[Front]


kaip romėnai suprato res?
[Back]


dažniausiai res nusakomi konkretūs, pavieniai, materialūs objektai, kuriuos žmogus galėjo užvaldyti ir vartoti savo poreikiams tenkinti – šios rūšies daiktai vadinti res corporales – materialiaisiais. Bet kai kada res vartotas kalbant apie visą turtą ir materialų ir ne – res incorporales – turtines teises

Practice Known Questions

Stay up to date with your due questions

Complete 5 questions to enable practice

Exams

Exam: Test your skills

Test your skills in exam mode

Learn New Questions

Dynamic Modes

SmartIntelligent mix of all modes
CustomUse settings to weight dynamic modes

Manual Mode [BETA]

The course owner has not enabled manual mode
Specific modes

Learn with flashcards
multiple choiceMultiple choice mode
SpeakingAnswer with voice
TypingTyping only mode

RPT . DAIKTINĖ TEISĖ. DAIKTŲ RŪŠYS, VALDYMAS - Leaderboard

1 user has completed this course

No users have played this course yet, be the first


RPT . DAIKTINĖ TEISĖ. DAIKTŲ RŪŠYS, VALDYMAS - Details

Levels:

Questions:

41 questions
🇬🇧🇬🇧
Kaip romėnai suprato res?
Dažniausiai res nusakomi konkretūs, pavieniai, materialūs objektai, kuriuos žmogus galėjo užvaldyti ir vartoti savo poreikiams tenkinti – šios rūšies daiktai vadinti res corporales – materialiaisiais. Bet kai kada res vartotas kalbant apie visą turtą ir materialų ir ne – res incorporales – turtines teises
Res corporales ir res incorporales, kaip atskirti
Res corporales galima paliesti, o res incorporales gyvuoja sąmonėje (kaip antai paveldėjimas)
Kuo buvo ginamas valdymas?
Posesine gynyba - interdiktais
Kokie buvo du valdymo elementai?
Objektyvusis - corpus, daikto faktinis turėjimas ir subjektyvusis - animus, noras pasilikti sau
Kaip atskirti valdymą nuo laikymo?
Esminis skirtumas, kad remiantis animus galima atskirti valdymą nuo laikymo (detentio), nes norint daiktą pasilikti sau reik valdyti savo vardu, o čia trečiojo asmens vardu
Res in commercio/ res extra commercio
• Res in commercio – civilinės apyvartos objektus • Res extra commercium – t.y daiktus išimtus iš civilinės apyvartos, kurių negalima valdyti privatinės nuosavybės ar kitos subjektinės teisės pagrindu
Res extra commercio skirtymas
Res extra commercio humani iuris ir res extra commercio divini iuris humani iuris - Res omnium communes – visiems žmonėms bendri daiktai. Tai daiktai, kuriais visi galėjo naudotis lygiomis teisėmis. Jie nelaikyti, nei privačios, nei valstybinės teisės objektu. Divini iurius - res sacrae, res religiosae, res santcae
Gajaus skirstymas
Res in patrimonio ir res extra patrimonio. Res in patrimonio reiškė daiktus galinčius būti romos piliečio nuosavybe.
Res mancipi/ res nec mancipi
• Res mancipi kategorijai priskirtini Italijoje esantys žemės sklypai, seniausieji kaimo žemių servitutai, vergai, kinkomieji arba nešuliniai gyvuliai. Taigi, juos sudarė ne vien materialieji daiktai, bet ir turtines teises. • Res nec mancipi – provincijose esantys žemės sklypai, pinigai, gyvūnai, kuriuos egzistuojant romėnai sužinojo vėliau (pvz-drambliai).
Kaip perleisti nuosavybės teisę į res mancipi?
Mancipatio ir in iure cessio. Jais galėjo naudotis tik romos piliečiai, o moterys tik su globėjo sutikimu.
Res immobiles/res mobbiles. kokia reikšmė?
• Nekilnojamieji (res immobiles) – kurių lokacijos pakeisti negalima • Kilnojamieji (res mobbiles) – kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeičiant daikto esmės. priklausė pvz nuosavybės įgijimas senaties būdu
Svarbiausias res immobiles. kuo pasireiškė šių daiktų perdavimas
Reikšmingiausias nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas (su gelmėm ir su viskuo kas ant paviršiaus, bet sujungta su žeme). Nekrošiaus vad. teigiama, kad jie perduodami kaip res mancipi in iure cessio ir mancipatio - viešai
Res corporales skirstymas
1. Vienalyčiai/paprastieji – daiktai, kurie sudarė vientisą ir nedalomą visumą (natūraliai atsiradę – vergas, akmuo, gyvulys; dirbtinai suformuoti – paveikslas, vaza) 2. Sudėtiniai – sudaryti iš kelių sudėtinių dalių, nuolatinio pobūdžio saitais sujungtų į vieną visumą suformuojant naują daiktą. Pvz – namas. 3. Surinktiniai – buvo kelių daiktų rinkinys (vienalyčių ar sudėtinių), pasižymintis viena ūkine paskirtimi (pvz- gyvūlių banda, biblioteka, muziejinių vertybių kolekcija)
Kaip buvo traktuojama surinktinių daiktų būtis? kas galėjo būti teisės objektu?
Kiekviena į surinktinio daikto sudėtį įeinanti dalis turėjo savarankišką būtį, nepriklausomą nuo visos būties. Galima reikšt ieškinį dėl atskiro surinktinio daikto dalies. Teisės objektu galėjo būti tiek visas surinktinis (pvz gyvulių banda) tiek atskiras (gyvūlys)
Ar galima reikalaut daikto grąžinimo, kuris buvo įdėtas į sudėtinį daiktą?
Savininkas, kuriam priklausė daiktas, kuris buvo įdėtas į sudėtinį daiktą, galėjo jo reikalauti, jeigu tai buvo fiziškai įmanoma grąžint.
Pakeičiami ir nepakeičiami daiktai
1. Pakeičiamaisiais res fungibiles – laikyti tie, kurie apyvartoje vadinti rūšiniais požymiais (genus). Pvz – miltai, aliejus, pinigai, javai. Paprastai, pakeičiamaisiais vadinti daiktai buvo apibrėžiami kaip tokie, kuriuos galima pasverti, suskaičiuoti pamatuoti. 2. Individualiai apibūdintais daiktais – laikyti tie, kurie buvo įvardinami pasitelkiant individualius, specifinius požymius. Pvz – vergas Stichas, arabų veislės žirgas Pegasas.
Koks daiktas res fungibiles ar ne galėjo būti paskolos ar netaisyklingos pasaugos objektu, o koks pasaugos ir taisyklingos panaudos
Nes paskolos ir netaisyklingos pasaugos objektu galėjo būti tik rūšiniai požymiais apibūdinti daiktai, nes šaliai pareikalavus grąžinti ar pasibaigus terminui buvo reikalaujama grąžinti ne tuos pačius daiktus, o tą patį kiekį. Tuo tarpu panaudos, taisyklingos pasaugos objektas gali būti tik individualiai apibūdinti daiktai, nes minėtų sutarčių pagrindu daiktą gaunanti sutarties šalis tampa tik fakitniu jo laikytoju ir suėjus sutartyje nustatytam terminui arba kitai sutarties šaliai pareikalavus, privalo grąžinti tą patį daiktą.
Prie kokios rūšies daiktų priskiriami pecunia? apibūdint ta daiktų grupę.
1. Suvartojamieji – daiktai, kurių normalus vartojimas, atsižvelgiant į ūkinę paskirtį, nulemdavo jų suvartojimą (sunaikinimą), t.y naudos žmogui suvartojamasis daiktas atneša tik tuomet, kai jis yra sunaikinamas arba pakeičiama jo esmė. Pavyzdžiui, vynas, aliejus, grūdai, kuras. Šiai grupei romėnai priskyrė ir pinigus (pecunia)
Kokia prasmė skirstyt į suvartojamuosius ir nesuvartojamuosius?
Reikšminga prievolių teisei, nes tokių sutarčių kaip nuomos, paskolos ir panašių objektas galėjo būti tik nesuvartojamieji daiktai
Dalieji ir nedalieji daiktai
1. dalieji – partes pro divisio arba cartae partes. Juos galima padalinti nepakeičiant jų esmės ir nesumažinant vertės išskaidyti į mažesnes dalis (vynas, aliejus, miltai), iš kurių kiekviena sudarė naują, savarankišką visumą, skiriasi dydžiu, bet išlaikančią visas pirminiam daiktui būdingas savybes. 2. nedalieji – negali būti padalinti nepažeidžiant esminių daikto savybių ir nesumažinant jo vertės (paveikslas, statula, žirgas) o nedalieji daiktai yra nedalus fizine prasme, tačiau gali būti padalintas idealiai sąmonėje. idealiąsias dalis vadino partes pro indivisio. Kitaip tariant yra dalinamas ne pats daiktas, o į jį turimos teisės.
Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai
Pagrindiniai - laikyti savarankiškais teisės objektais antraeiliai - galėjo būti a) daikto dalys- neatskiriamai su pagrindiniu daiktu susijusi jo sudėtinė dalis(sklype esantis namas yra accessio sklypo) b) priklausiniai - teisiškai ir fiziškai savarnkiškas daiktas. (raktas ir spyna) priklausinį daiktą ištikdavo pagrindinio likimas, jei sutartyje nebuvo numatyta kitaip
Fructus samprata
Fructus naturales – jų atsiradima lemia biologinės pagrindinio daikto savybės, o fructus civiles tai vaisiai atsirandantys, dėl pagrindinio daikto civilinės apyvartos (mokėstis pvz)
Kaip buvo traktuojami vasiai neatsiskyrę nuo motininio?
Jie nebuvo traktuojami kaip savarankiški teisės objektai, jie buvo sudėtinė pagrindinio daikto dalis
Koks galėjo būti fructus atsiskyrimas? kokią teisinę reikšmę turėjo?
Natūraliai atsiskyrę (separatio) ir žmogui įsikišant (perceptio) Teisinę reikšmę šis skirstymas sudaro tuo, kad nuomininku laikyta nuo tada, kai jis užvaldo vaisius, o savininką nuo jų atskyrimo nuo motininio daikto separatio momento.
Juridinė valdžia daiktui (daiktinės teisės)
• Nuosavybė • Teisė į svetimus daiktus (iura in re aliena) • Servitutai • Įkeitimas • Emfiteuzė • superficijus
Koks pagrindinis skirtumas tarp daiktinių teisių ir prievolinių?
Daiktinė teisė visada yra absoliuti, o prievolių sąlyginė. Absoliutimas pasireiškia tuo, kad ji galioja visiems aplinkiniams (t.y vieno ar kelių asmenų teisė į daiktą, kurios visi likę neturi). sąlygiškumas pasireiškia tuo, kad prievolė atsiranda tarp konkrečių asmenų, ir prievolės kyla vienas kitam, o ne visiems.
Possessio et ususfructus
Privatus asmuo įgyja teisė naudotis provincijoje esančiu žemės sklypu. Tai yra todėl, kad provincijos žemės yra Romanus populus nuosavybė, o kviritinės nuosavybės objektas yra tik Italijos žemė)
Possessio civilis
1. Civilinį (possessio civilis) – valdymas apimantis faktinę valdžią daiktui (corpus) ir valią pasilikti daiktą sau (animus). Civilinis valdytojas valdė daiktą savo vardu. Kadangi (drauge su kitų įgyjamosios senaties sąlygų įgyvendinimu) toks valdymas buvo pagrindas įgytį nuosavybės teisę į jį pagal senatį. Jis vadintas – valdymas iki sueis įgyjamosios senaties terminas ir asmuo pagal senatį įgis nuosavybės teisę į valdomą daiktą.
Possessio ad interdicta, kas jį turėjo, o kas ne?
Corpus ir animus apimantis valdymas buvo ginamas interdiktais, tai tas valdymas ir yra possessio ad interdicta. Ši gynyba buvo suteikiama kiekvienam valdančiam savo vardu. Taigi, šia teise galėjo naudotis ir blogos valios valdytojas, pvz – vagis trečiojo asmens atžvilgiu, bet ne tikrojo savininko. O kiti kurie valdė ne savo vardu tokios gynybos neturėjo, išskyrus detentorius.
Possessio iusta / possessio vitiosa
O Teisėtas valdymas (possessio iusta)/ titulinis (iustus titulus) - kuomet daikto valdymas sutapdavo su kokia nors teise (įkeitimo sutartis, nuosavybės teisės pagrindas ir pan.) kai valdo savininkas o Neteisėtas valdymas (possessio iniusta)/ ydingas (possessio vitiosa) - kuomet valdymas nėra susijęs su jokia teise ir atsirasdavo teisės pažeidimo (delikto) pagrindu. Būdavo toks, kuomet daiktas buvo įgyjamas jėga (vi), apgaule (clam) ir atsisakant grąžinti daiktą, perduotą su grąžinimo sąlyga, kai jį perdavęs asmuo to pareikalauja (precario).
Kaip buvo įgijamas daikto valdymas
• perduodant sunkiai kilnojamus daiktus, valdymui pakanka susitarti daikto akivaizdoje. Nepripažįstamas daiktų perdavimas dokumentų ar ženklų pagalba (traditio ficta, simbolica, traditio per cartam); • norint užvaldyti sklypą, pakanka įžengti į jo dalį turint tikslą jį visą užvaldyti; • kilnojamieji daiktai užvaldomi juos parduodant (traditio būdu). Daiktai užvaldomi ir juos perduodant norinčiojo juos užvaldyti namuose net jam ir nesant; • neturint tikslo užvaldyti, asmuo įgyja valdymą kaip miegantis arba protiškai nesveikas asmuo, kuriam daiktas įbrukamas. • jei asmuo, radęs svetimą daiktą, bet nenorėdamas jo užvaldyti, jį paima, jis tampa jo laikytoju (detentoriumi). Nepaskelbimas apie radinį laikomas siekiu užvaldyti rastą daiktą (furtum).
Solo animo (sąvoka)
Solo animo – ypatingi atvejai, kai valios požymis toks stiprus, kad atrodo, jog daiktas įgyjamas vien asmens valia
Solo animo atvejai
Traditio (perdavimas) brevi manu (trumpa ranka) – detentorius (laikytojas) perduotą daiktą pradeda valdyti, kai abi šalys susitaria. Tai pagrįsta tuo, kad daiktas, perduotas laikytojui (detentoriui), jau yra pas jį; • constitutm possessorium – daikto valdytojas perduoda daiktą kitam asmeniui, pats likdamas laikytoju (detentoriumi). Sutarties pagrindu.
Sugebėjimas įgyti valdymą -
Sugebėjimas įgyti valdymą: • protiškai nesveiki asmenys pripažįstami visiškai neveiksniais; • globotinis vaikas iki 7 metų gali be globėjo įgyti valdymą, jei jis pakankamai supranta savo veiksmų prasmę; • kito asmens valdžioje esantis asmuo negali savarankiškai įgyti turtinių teisių, todėl jos gali būti įgyjamo ir vykdomos tik savo šeimininko vardu.
Įgyjimas valdymo per tarpnininkus
Teisinio veiksnumo neturintys asmenys valdymą įgydavo per tarpininką - globėją ar rūpintoją. Taip pat buvo galima tai padaryti tarpininkaujant vergui ar pater familias paklūstančiam asmeniui. „Per laisvąjį asmenį nieko įgyta negalima“ - veiksnus asmuo įgyti valdymą per kitą laisvą negalėjo. Imperijos laikais tokia galimybė atsiranda, tačiau turėjo atitikti tokias sąlygas: • atstovas privalėjo fiziškai užvaldyti daiktą siekdamas įgyti valdžią atstovaujamajam. • atstovaujamasis turėjo išreikšti valią valdyti atstovo užvaldomam daiktui (prieš atstovui įgyjant daiktą, o Justiniano teisėje buvo galima ir vėliau patvirtinti ketinimą daiktą valdyti (ratihibatio)).
Valdymo pabaiga
Valdymo netenkama praradus bent 1 valdymo turinio elementą: • Valdymas baigdavosi negrįžtamai praradus fizinį galimumą veikti daiktą, t.y. netekus corpus (pvz.: daiktas yra pavogiamas). • Valdymas baigdavosi kuomet valdytojas nutardavo daugiau nebenorįs valdyti daikto ir jam išreiškus tokią valią, t.y. netekus animus (pvz.: kai valdytojas ilgą laiką nebesirūpina žemės sklypu). • Valdymas baigdavosi mirus valdytojui ar įvykus jo capitis deminutio maxima. • Valdymas baigdavosi ir fiziškai sunaikinus daiktą ar jo eliminavimas iš civilinės apyvartos (pvz.: paskyrus jį viešosioms ar religinėms reikmėms).
Kas būdavo, jei kuriam laikui nutrūkdavo valdytojo santykis su daiktu?
Valdymas nepasibaigia. galiojo taisyklė, kad valdymas egzistuoja tol, kol valdytojas veikia daiktą taip, kaip jis veiktų įgijęs nuosavybės teisę.
Quassi possessio
Klasikinė romėnų teisė teigė, kad faktinio valdymo objektu gali būti tik materialus daiktas (res corporales), nes tik tokie daiktai turintys corpus (materialų pavidalą), kurį galima užvaldyti. Poklasikinėje teisėje atsiranda pozicija, kad galima valdyti ir nematerialiuosius daiktus, t.y. turtines teises - tokia situacija imama kvalifikuoti kaip tarytum valdymas quasi possessio
Ko reikėjo, kad daiktas būtų pripažintas daiktinės teisės objektu –
A) res corporales b) Res in commercio c) Individualiais požymiais apibrėžti nepakeičiami species
Koks skirtumas tarp daiktinės ir prievolinės teisės?
Prievolinę nuo daiktinės pagal tai, kad prievolinė yra sąlyginė, o daiktinė – absoliuti. Absoliuti reiškia, kad visi aplinkiniai negali trukdyti, o sąlygiškumas – atsiranda tarp konkrečių asmenų
Į ką Gajus skirstė daiktus? paaiškinti
Gajus skirstė į res in patrimonio ir res extra patrimonio. Res in patrimonio - daiktai, kurie galėjo būti Romėno nuosavybe.