Žmogaus fiziologija
🇬🇧
In English
In English
Practice Known Questions
Stay up to date with your due questions
Complete 5 questions to enable practice
Exams
Exam: Test your skills
Test your skills in exam mode
Learn New Questions
Manual Mode [BETA]
The course owner has not enabled manual mode
Specific modes
Learn with flashcards
Complete the sentence
Listening & SpellingSpelling: Type what you hear
multiple choiceMultiple choice mode
SpeakingAnswer with voice
Speaking & ListeningPractice pronunciation
TypingTyping only mode
Žmogaus fiziologija - Leaderboard
Žmogaus fiziologija - Details
Levels:
Questions:
158 questions
| 🇬🇧 | 🇬🇧 |
| Hemodinamika | Fiziologijos skyrius, tiriantis hidrodinamikos požiūriu kraujo tekėjimo širdies ir kraujagyslių sistemos organais priežastis ir sąlygas, t.y. ryšį tarp kraujospūdžio, trinties, klampumo, pasipriešinimo, tekėjimo greičio; tyrimo duomenys padeda objektyviai įvertinti ligonio kraujotakos būklę, spręsti, ar veiksmingos gydymo priemonės. |
| PUAZELIO-HAGENO dėsnis | ΔP – slėgių skirtumas tarp kraujagyslės pradžios ir galo Π – 3,14 r – kraujagyslės spindulys L – kraujagyslės ilgis µ – kraujo klampumas: – hematokritas – kraujo plazmos baltymai Kraujo srautas (KS)=(π*ΔP*r4)/8*µ*L |
| Vazodilitacija | Kraujagyslės išsiplėtimas |
| Vazokonstrikcija | Kraujagyslės susitraukimas (simpatinės NS poveikis, noradrenalinas, angiotenzinas II, vazopresinas, endotelinas) |
| Vaskuliarinį tonusą apsprendžia | Arteriolių (ir galinių arterijų) lygiųjų raumenų miogeninis aktyvumas • Simpatinė nervų sistema (noradrenalinas) |
| Kraujo srauto priklausomybė nuo kraujo klampumo | Hematokritas • Baltymai kraujo plazmoje |
| ARTERINĖ KRAUJOTAKA | Pagrindinė arterinės sistemos funkcija – palaikyti pastovų spaudimą, kurio veikiamas kraujas teka kapiliarais |
| Arterinis kraujo spaudimas | SISTOLINIS – spaudimas širdžiai susitraukus DIASTOLINIS – spaudimas širdžiai atsipalaidavus PULSO – skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo (vidutinis 40 mmHg) VIDUTINIS ARTERINIS – vidutinis spaudimas, atsakingas už kraujo judėjimą į audinius širdies ciklo metu: VAS = (DS*2+SS)/3 |
| Pulsas | Ritmiškas arterijų sienelių virpėjimas, tekant kraujui, tvinksnis periodiniai kraujagyslių tūrio svyravimai |
| Kraujospūdžio kitimą vertikalia kryptimi (0.77 mm Hg/cm) apsprendžia | • Kraujo tankis • Gravitacija • Vertikalus atstumas nuo širdies |
| KAPILIARAI (5% kraujo) | Sienelės storis apie 1µm • Skersmuo 4.5 - 30 µm • Ilgis 0.5 – 1.5 mm • Kraujas kapiliare užsilaiko 1-3 sek. • Tinklo tankis – tiesiogiai priklauso nuo metabolinio organo aktyvumo |
| Prieškapiliariniai raukai (sfinkteriai) | Raumeninis raukas, suspaudžiantis tuščiavidurį organą arba uždarantis tam tikrą kiaurymę, reglamentuojantis turinio judėjimą viena kryptimi. |
| Kapiliarų tipai | Somatinės - nenutrūkstantys bazalinės ir endotelis Visceraliniai - sienelės su porėtais langais Sinusoidiniai - didelis spindis, nutrūkstantis endotelis |
| Filtracija ir reabsorbcija | Bendras spaudimas lygu hidrostatinis - onkotinis slėgis iš pradžių didesnis hidrostatinis, gale onkotinis |
| Venos apsprendžia | Kraujotakos talpą grįžtančio kraujo tūrį minutinį kraujo tūrį |
| Thymus | Imugenezės organas |
| Limfamazgiai | Gamina ir deponuoja limfocitus |
| Kaulų čiulpai | Gaminamos kraujo ląstelės ardomi eritrocitai paimama Fe sintetinamas hemoglobinas kaupiami riebalai |
| Kepenys | Gamina kraujo baltymus |
| Blužnis | Imunoglobulinų sintezė kraujo deponavimas kraujo ląst ardymas limfocitopeozės procesas |
| Agranuliocitai | Limfocitai (t ir b) monocitai |
| Granuliocitai | Neutrofilai bazofilai eozinofilai |
| Plazma | Vanduo jonai org medz vitaminai dujos |
| Hematokritas | Eritrocitų dalis kraujyje |
| PH pastovumo palaikymas | Co2 iškvėpimas, rūgščių šalinimas, šarmų užlaikymas, buferinės sistemos |
| Kraujo serumas | Kraujo plazma be fibrinogeno |
| Albuminai | Medžiagų transportavimas – apsprendžia kraujo plazmos onkotinį slėgį |
| Alfa1: | Glikoproteinai (perneša 60% plazmos gliukozės) • Mukoproteinai (imuninė veikla, audinių pralaidumas, kraujo grupės |
| Alfa2 | Ceruloplazminas (perneša 90% plazmos vario) |
| Beta | Riebalų, steroidinių hormonų pernešimas (perneša 75% plazmos lipidų) |
| Gama | Antikūnai |
| Eritronas | Bendras eritrocitų ir jų prekursorių žmogaus kraujyje skaičius (vyrų didesnis nei moterų, naujagimių – nei suaugusiųjų) |
| Eritropoezė | Eritrocitų susidarymas (2-3 mln/sek); |
| Hemolizė | Eritrocitų irimo procesas, kurio metu hemoglobinas pereina į kraujo plazmą |
| Eritrocitų funkcijos | – Deguonies ir anglies dvideginio transportas – Biologiškai aktyvių ir maisto medžiagų pernaša – Rūgštinės-šarminės pusiausvyros palaikymas |
| Hemoglobinas | Baltymas globinas (96%) + hemo grupė (4%) • Vidutinė žmogaus norma – 14 -15 g/100 cm3 kraujo (65 kg sveriančiam individui bus apie 600 gramų) • 1 gramas Hb turi 3.5 mg geležies (visuose eritrocituose yra 2500 mg geležies) |
| Kai hemoglobinas nesujungtas su deguonimi | Dezoksihemoglobinas |
| Glikolitiniai fermentai | Glikolizės reakcijų metu gamina energiją, reikalingą eritrocitų funkcijoms užtikrinti |
| Angliarūgštės karboanhidrazė | Katalizuoja CO2 vertimo į HCO3 - reakciją |
| Cirkuliuojančių eitrocitų skaičiaus padidėjimas | Policitemija |
| Granulės | Mišinys citotoksinių molekulių – fermentų, antimikrobinių peptidų |
| Bazofilai | Uždegimo metu išskiria histaminą, sukelia alergines reakcijas |
| Eozinofilai | Atakuoja didelius parazitus; mažina alergines reakcijas |
| Limfocitai | Gamina antikūnus; atakuoja virusų pakenktas ir vėžines ląsteles; kontroliuoja imuninius atsakus |
| Monocitai | Virsta makrofagais, fagocituojančiais patogenus |
| Neutrofilai | Fagocituoja bakterijas ir grybus, išskiria juos naikinančias chemines medžiagas |
| Leukocitozė | – leukocitų skaičiaus padidėjimas: - fiziologinė (pavalgius, nėštumas, emocijos, skausmas) - reaktyvinė (uždegimai, infekcijos) |
| Leukopenija | Leukocitų skaičiaus sumažėjimas |
| Leukemija | Greitai didėjantis pakitusių, nesubrendusių, nediferencijuotų leukocitų kiekis kraujyje: - limfocitinė - sutrinka ląstelių gaminimas limfoidiniame audinyje - mielogeninė - sutrinka ląstelių gaminimas kaulų čiulpuose |
| Trombocitai | Ybės: •neturi branduolio •sugeba agliutinuoti • adhezyvumas • pseudopodijų susidarymas |
| Hemostazės etapai | Kraujagyslės (lygiųjų raumenų) susitraukimas • Trombocitų kamščio susidarymas • Krešulio susidarymas/ suardymas Krešėjimas: – Dalyvauja daugiau nei 50 medžiagų (prokoaguliantai/antikoaguliantai) – Etapai: pažeidimo inicijuotos kompleksinės cheminės kaskados →protrombinai →trombinas →fibrinogenas virsta fibrinu →susidaro tinklas, kuriame įsipainioja trombocitai, ląstelės, plazmos elementai. – Krešulio suardymas – Apsauga nuo krešulių susidarymo |
| Limfinė sistema | Limfagyslės: – Kapiliarai – Limfagyslės – Limfiniai latakai • Limfoidiniai organai: – Limfmazgiai – Kiti limfoidiniai organai • Limfa |
| Limfinės sistemos funkcijos | Audinių skysčio sudėties ir tūrio pastovumo palaikymas • Baltymų pernaša iš audinių skysčio į kraują • Maisto medžiagų (pagrinde riebalų) pernaša iš virškinamo trakto į kraują • Patogenų nukenksminimas |
| Limfos tėkmę užtikrinantys veiksniai | Pagrindiniai: – Audinių skysčio spaudimas – Limfiniai vožtuvai • Papildomi raumenys |
| Įtekančios limfagyslės | Aferentinės |
| Ištekančios limfagyslės | Eferentinės |
| Blužnis | Didžiausias limfoidinis organas – vykdo limfocitų proliferaciją ir atsako už imuninį atsaką, bet pagrindinė yra kraujo valymo funkcija; |
| Thymus | Jos gaminami hormonai timozinas ir timopoetinas dalyvauja T limfocitų brendime ir užtikrina jų sugebėjimą dalyvauti imuninėse reakcijose; |
| PERIKARDAS | (širdies dangalas, širdiplėvė): • išorinis (parietalinis) perikardas • vidinis perikardas - EPIKARDAS - plona išorinė membrana, dengianti širdį |
| MIOKARDAS | Storiausias raumeninis sluoksnis sudarytas iš: • žiedinių ir spiralinių susitraukiančiųjų skaidulų; • specifinių laidinės sistemos skaidulų • Kompaktinis/kempininis |
| ENDOKARDAS | Vidinis širdies sluoksnis sudarytas iš jungiamojo audinio ir endotelio, išklojančio prieširdžių ir skilvelių vidų. |
| Širdies trabekulos | Vidinius žmogaus širdies paviršius dengia kompleksinis raumenų sruogų tinklas, kuris, kaip manoma, yra embriono vystymosi liekana |
| ŠIRDIES CIKLAS | Su kiekvienu širdies susitraukimu besikartojanti mechaninių ir elektrinių įvykių širdyje seka |
| Širdies automatija | Širdis automatija yra užtikrinama elektrinių jungčių ir laidžiosios sistemos. • Prieširdžio mazgas (sinusinis, SA ir kt.) – pagrindinis širdies ritmo vedlys • Atrioventrikulinis mazgas (prieširdžio – skilvelio mazgas) • Hiso pluoštas ir Purkinje skaidulos |
| Sužadinimo užlaikymas | Sužadinimo užlaikymas atrioventrikuliniame mazge (0.1 - 0.2 sek) - apsauga nuo per greito žadinimo perdavimo iš prieširdžių į skilvelius |
| Purkinje | Ypač greitas sklidimas Purkinje skaidulomis (1.5 – 4 m/s) – užtikrina labai greitą (momentinį) žadinimo sklidimą visame skilvelių miokarde |
| Jaudrumo periodas | Širdis yra jautri sužadinimui |
| Nejautros periodas | Nejautros (refrakterinis periodas): – Absoliutus: sistolės metu – Sąlyginis: sistolės pabaigoje - diastolės pradžioje. |
| Širdies tonai | Tai garsai, kurie lydi vožtuvų užsidarymą. Gali būti registruojami fonokardiograma Pagrindiniai (fiziologiniai): – S1 – dviburio ir triburio vožtuvų užsidarymas (sistolinis), aukštas tonas – S2 – pusmėnulinių vožtuvų užsidarymas (diastolinis), žemas tonas • Kiti (kartais girdimi): – S3 – skilvelių prisipildymas – S4 – prieširdžių susitraukimas |
| Pagrindiniai žmogaus širdies veiklos rodikliai | ŠSD (apie 70 dūžiai/min) • Širdies ciklo trukmė (apie 0,8 sek) • Sistolinis tūris (apie 75 ml) • Minutinis tūris (nuo 4 - 5 l iki 20 - 30 l) |
| Chronotropinis | Didinamas/mažinamas susitraukimų dažnis |
| Dromotropinis | Greitinamas/lėtinamas sujaudinimo plitimas |
| Inotropinis | Didinama/mažinama miokardo susitraukimų jėga |
| Franko - Starlingo dėsnis | Vidinė reguliacija – pradinio miokardo skaidulų ilgio kitimas. Kuo stipriau širdis ištempiama diastolės metu, tuo stipriau ji susitrauks sistolės metu |
| Autonominės NS reguliacija | Simpatinės NS stimuliacija didina, o parasimpatinės (nervas klajoklis) silpnina širdies raumens susitraukimą |
| Elektrokardiografija | Grafinis širdies elektrinio aktyvumo atvaizdavimas. • Elektrokardiograma – kreivė, atspindinti potencialų skirtumo tarp dviejų širdies elektrinio lauko taškų dinamiką širdies ciklo metu |
| P dantelis | Jaudinimo plitimas prieširdžiais |
| PQ segmentas | Prieširdžiai susitraukia |
| Q dantelis | Jaudinimas plinta atrioventricular mazgu, hiso pluoštu ir kojitėms |
| R dantelis | Jaudinimo plitimas skilveliuose |
| S dantelis | Jaudinimo plitimo skilveliuose pabaiga |
| ST segmentas | Skilveliai susitraukia |
| T dantelis | Skilvelių repoliarizacija |
| FIBRILIACIJA | Atsitiktinis, nekoordinuotas širdies ląstelių sužadinimas ir susitraukimas. |
| Patologinės aritmijos priežastys | Pakitusi ritmo vedlio (angl. pacemaker) veikla • Pagrindinio ritmo vedlio pasikeitimas • Impulso sklidimo blokavimas • Pakitimai laidžiosios sistemos skaidulose • Spontaninio aktyvumo generavimas įvairiose širdies dalyse |
| Konvekcija | Dujų perdavimas per kraują |
| (parietalinė) pleura | Pleuros sluoksnis, išklojantis krūtinės ertmės vidų |
| (visceralinė) pleura | Dengia kiekvieną plautį. |
| Krūtinplėvės (tarppleuralinė) ertmė | Tarpas tarp pasieninės ir plaučių pleuros |
| Respiratorinės bronchiolės | Su alveolių užuomazgom |
| SURFAKTANTAI | Fosfolipidinės medžiagos, sekretuojamos II tipo alveolių ląstelėse, plonu sluoksniu išklojančios alveoles iš vidaus: fosfolipidai, baltymai, kalcio jonai |
| KOLATERALINĖ VENTILIACIJA | Procesas, kai porų dėka oras gali patekti į gretimas alveoles tarpalveolinė, tarpbroncheolinė |
| Inspiraciniai raumenys | Diafragma išoriniai tarpšonkaulinaii tarpkremzliniai |
| Ekspiraciniai raumenys | Pilvo raumenys vidiniai tarpšonkaulinai |
| PNEUMOTORAKSAS | Pažeidimas, kai į pleuros ertmę patenka oras |
| PASIPRIEŠINIMAS KVĖPAVIMO SISTEMOJE | Elastinis (2/3): – Plaučių audinių (2/3 tenka surfaktantams) – Krūtinės sienelės • Neelastinis (1/3): – Kvėpavimo takų spindis • Kvėpavimo pobūdis |
| Mukociliarinis transportas | Tauro pavidalo ląstelės sekretuoja, epitelinės su blakstienom |
| NEGYVOJI TALPA | Anatominė (nuo nosies ertmės iki smulkiausių bronchiolių) • Alveolinė (neveikiančios alveolės, kur nevyksta dujų apykaita) • Funkcinė/fiziologinė: Anatominė+Alveolinė |