| Kas yra filiacija? kokie principai galioja? | pilietybės įgijimas gimstant.
Ius sanguinis, kai neatsižvelgiama ar gimė valstybėje ar už jos ribų. Ius soli, kai atsižvelgiama į gimimo vietą. |
| Kada taikomas ius soli principas? | kai vaikas randamas ar gyvena Lietuvoje, tačiau abu jo tėvai nėra žinomi.
Taip pat optacija 1989-1991 |
| kas yra optacija? | 1989-1991 - pilietybė teikta sureikšminant gyvenimo Lietuvos teritorijoje faktą. laisvai pasirenkama pilietybė, kai kinta teritorija |
| ius sanguinis | perimama tėvų pilietybė nepriklausomai nuo teritorijos gimimo metu. |
| kas yra repatrijavimas? | iš esmės tai yra asmenų grįžimas į tėvynę |
| Pielietybės įgijimo minimalūs reikalavimai 1989 -1991. Koks principas sureikšmintas? | 1989 m. LTSR pilietybės įstatymas įtvirtino optacijos galimybę asmenims, kurie teisėtai gyveno LTSR teritorijoje 1989 m. lapkričio 8-ąją. Galime laikyti, jog sureikšmintas žemės principas, nes teritorijoje gyvenę piliečiai neprivalėjo išlaikyti lietuvių kalbos egzamino ir galėjo tiesiog pasirinkti tapti LTSR piliečiais. Šis sprendimas padėjo pradėti veiksmingai integruoti valstybės visuomenę. Šios lengvatos terminas baigėsi 1991 lapkričio 3-ąją. |
| KT doktrinos požiūris į daugybinę pilietybę. | KT 2017-10-22 išaiškino ankstesnius nutarimus - be Konstitucijos pakeitimo įstatymų leidėjas negali praplėsti daugybinės pilietybės apibrėžimo. |
| Pilietybės įgijimas gimstant: | a)Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas gimstant, kai vaiko tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai
b) jei tėvai be pilietybės (ar vienas iš jų, o kitas nežinomas), bet teisėtai gyvena Lietuvoje - vaikas Lietuvis (jei neįgijo kitos pilietybės) |
| Kas yra natūralizacija? | terminas naudojamas pilietybės suteikimui bendra tvarka |
| pilietybės įgijimas natūralizacijos būdu. svarbiausi reikalavimai | Kalbos mokėjimas - egzaminas;
Sėslumas - 10 metų Lietuvoje;
Kitos valstybės pilietybės atsisakymas
Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymas. |
| pilietybės suteikimas išimties tvarka | Išimtys taikomos užsieniečiams, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Pabrėžtina, jog šiuo atveju nereikalaujama atsisakyti užsienio pilietybės, taip sudarant prielaidą dvigubai pilietybei. Užsienietis turi reikšmingai prisidėti prie Lietuvos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo ir būti integravęsis į Lietuvos bendruomenę, gebėti bendrauti lietuvių kalba. (nuolat gyvent nebūtina) |
| Pilietybės suteikiamas supaprastinta tvarka | Atvejis, kai kitos valstybės pilietis turi lietuviškų šaknų arba yra sudaręs santuoką su Lietuvos piliečiu. Griežčiausia sąlyga - privaloma atsisakyti kitos valstybės pilietybės, taip stabdant masinį dvigubos pilietybės atsiradimą. (7 str nurodytiems atvejams netaikomas privalomas atsisakymas) |
| kas yra Lietuvos piliečiai? (pilietybės įstatymas) | 1) asmenys, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną yra Lietuvos Respublikos piliečiai;
2) asmenys, atkūrę Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą;
3) asmenys, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą;
4) asmenys, išsaugoję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą. |
| Pilietybės išsaugojimo pagrindai ir tvarka | Piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, ateityje neteksiantys LR pilietybės dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo, gali ją išsaugot teikdami prašymą Prezidentui. |
| Pilietybės grąžinimo pagrindai ir tvarka | Institutas, taikomas kai pilietybė jau prarasta, ir Prezidentas, naudodamasis diskrecija, ją grąžina.
Visiems grąžinama viena kartą, išskyrus tiems kas gavo ją išimties tvarka. |
| Pilietybės atkūrimo pagrindai ir tvarka | Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. |
| Pilietybė suteikiama supaprastinta tvarka, kai - | a) bent vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis
b) asmuo save laiko lietuviu ir tai deklaruoja raštu
c) asmuo nėra turėjęs LR pilietybės
d) asmuo atsisako turimos kitos pilietybės |
| Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindai ir tvarka | Pilietis turi teisę atsisakyti pilietybės, tačiau neturi sukelti įtarimų dėl atsakomybės vengimo, taip pat turi pateikti svarius argumentus. Negali atsisakyti, jei liktų be pilietybės. Netenka, jei įgyja kitos valstybės pilietybę(yra išimčių 7 str) |
| Respublikos Prezidento dekreto suteikti pilietybę kontrasignavimo konstitucinė doktrina. (b.jelcin :P) | Iki 2003 m. įsakymą pirma pasirašydavo VRM, tik po to Prezidentas. Tačiau KT išaiškino, jog tai iškreipia konstrasignavimo institutą, nes pirma turi atsirasti kontrasignuojamas Prezidento dekretas. |
| Ką reiškia integruotis į visuomenę? | asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę. |
| lietuvių kilmės asmuo | asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. |
